Gerbiamieji miškasodžio talkininkai,
Bičiulės ir bičiuliai,
Noriu perduoti nuoširdžius dėkingumo ir pagarbos žodžius visiems, susirinkusiems sodinti Lietuvos miško. Taip, Lietuvos miško. Nes kad ir kur mes sodintume savuosius medžius, kad ir kurį gimtinės kraštą norėtume papuošti, visa tai – Lietuva, jos žaliasis rūbas ir jos gamtiškoji siela.
Žmogaus bendravimo su gamta kultūra visada buvo ir visada bus neatskiriama bendrosios kultūros dalis. Todėl bet kurios valstybės visaverčiam gyvenimui šalia universitetų ir gamyklų, valdžios institucijų ir gyvenamųjų namų būtina gamta – saugoma, gerbiama ir tęsiama. Unikali kiekvienai valstybei, nepakartojama kaip jos veidas ir jos siela.
Džiaugiuosi, kad Lietuva tai supranta. Džiaugiuosi, kad be viso kito esame ir girių kraštas. O kiekvienas pasodintas medis – tai ne tik būsimas miškas, ne tik būsimas jaunuolynas ar būsima sengirė. Tai – mūsų laiškas ateities kartoms. Tai liudijimas, kad mums rūpi, kaip gyvens ateities Lietuvos žmonės.
Ačiū Jums už dalyvavimą šioje talkoje! Man tai – gražiausia dovana! Ačiū už tai, kad Jūsų dėka Lietuvoje randasi daugiau grožio – tiek gamtinio, tiek dvasinio! Ačiū už tai, kad Lietuva ir toliau išliks didingų miškų šalimi!
Nuoširdžiai Jūsų –
Prezidentas Valdas Adamkus