• lapkričio
  • 27
  • 2019
  • V. Adamkaus sveikinimo kalba, pasakyta forume „Lietuvių Chartai 70: Diaspora – Nepriklausomai Lietuvai“

    Kviečiame paskaityti Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo kalbą, pasakytą 2019 metų lapkričio 21 dieną Vilniuje, forume „Lietuvių Chartai 70: Diaspora – Nepriklausomai Lietuvai“ 

    Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda,  Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos Pirmininke Dalia Henke,  Ekscelencija Arkivyskupe Gintarai Grušai, Ministre Linai Linkevičiau,  Nuoširdžiai gerbiamos forumo viešnios ir svečiai,  

    Džiaugiuosi galėdamas šiandien būti kartu su šia garbinga auditorija pasitinkant nepaprastą sukaktį – būtent – 70 metų nuo „Lietuvių Chartos“ paskelbimo ir ta pačia proga minint Diasporos įnašą Nepriklausomai Lietuvai.

    Toks jau sutapimas, kad minimos Diasporos laikotarpio metu augau ir subrendau lietuviškoje dvasioje ir turėjau progą aktyviai prisidėti prie svarbiausio Diasporos tikslo – talkinti tautai atgauti laisvę ir nepriklausomybę.

    Džiaugiuosi kartu su Jumis, kad rūpestis lietuvybe, jos išsaugojimu ir gyvybingumu nebuvo tik tušti žodžiai, o pastangos buvo ir yra kupinos gilaus turinio.

    Vienas svarbiausių to meto šių tikslų įgyvendinimo dokumentas yra „Lietuvių Charta“.

    Bus teisūs tie, kurie sakys, kad tai – ištisas žmogaus gyvenimas, ištisa epocha, per kurią mūsų valstybė atgavo valstybingumą ir jau beveik trisdešimt metų gyvena laisvėje.

    Bet bus teisūs ir tie, kurie sakys, kad septyniasdešimt metų – ne taip jau daug. Ypač kai asmeniškai prisimeni tuos, atrodytų, tolimus 1949-uosius. Tai, kas šiandien surašyta istorijos vadovėliuose ir dokumentuose, man teko matyti iš labai arti: VLIK‘as „Lietuvių Chartą“ parengė 1949-ųjų birželio 14-ąją, ir netrukus ji buvo paskelbta PLB leidinyje Augsburge – mieste, kur buvo paskutinis mano sustojimas prieš kelionę į Jungtines Valstijas. 

    Tais pačiais metais, kitą Lietuvai ir lietuviams lemtingą dieną – rugpjūčio 23-ąją – aš jau išlipau iš laivo Niujorke, kur pradėjau naują savo gyvenimo lapą kartu su tūkstančiais tautiečių. Tada labiausiai ir supratau tikrąją „Lietuvių Chartos“ paskirtį.

    Tada dar kartą įsitikinau „Lietuvių Chartoje“ surašytų vertybių prasme ir būtinybe. 

    Prabėgo 70 metų, bet ir šiandien tai neprarado aktualumo. Viskas, ką jaučiame ir galime pasakyti apie tautinį įsipareigojimą, telpa „Lietuvių Chartos“ Pirmajame punkte: „Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę“. Taškas.

    Čia yra mūsų tautinio solidarumo esmė, čia yra mūsų tautinio solidarumo alfa ir omega. Tuo turime remtis, to turime laikytis, tai turime realizuoti įstatymais, dokumentais, bendravimu ir gyvenimu. 

    To siekiau ir negailėjau pastangų nei laiko visą gyvenimą. To sieksiu ir negailėdamas savęs dirbsiu, kiek tik leis sveikata ir jėgos. Ir visada džiaugsiuos matydamas, kad šiame darbe esu ne vienas, o einu išvien su geranoriškais, darbo nebijančiais ir stiprų tautinį ryšį kuriančiais lietuviais. 

    Ačiū kiekvienam iš Jūsų, ačiū Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, ačiū visiems geros valios žmonėms!

    Sveikinu mūsų forumą ir linkiu, kad jam pasibaigus, lietuvių ryšys būtų dar tvirtesnis, ir lietuvybės idėjos sklistų dar plačiau.

    Sėkmės ir ačiū jums!

    ___________________________________________ Cituojant kalbą nurodyti Prezidento Valdo Adamkaus biblioteką-muziejų.