Gerbiamieji Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir vadovai,
Senato Pirmininke,
Jūsų Magnificencija Rektoriau,
Mieli studentai,
Gerbiamasis Profesoriau Liudai Mažyli,
Šiandien ir mano, ir – neabejoju – Jūsų mintyse ir širdyse – Lietuvos šimtmetis. Išskirtinis mūsų valstybės gimtadienis ir kartu – neįkainojama istorinė dovana kiekvienam žmogui, kurio dvasinės šaknys – Lietuvoje.
Švenčiame šį gimtadienį ir prisimename tautos ir šalies istoriją. Prisimename visus, kurie savo žodžiais ir darbais, likimais ir gyvenimais Lietuvą gynė ir gina, kūrė ir kuria kiekvieną dieną. Galvojame apie tautiečius, kurie gyvena visame pasaulyje ir šalia mūsų. Galvojame apie dabarties Lietuvą, jos miestus ir kaimus, kiekvienas prisimename savo gimtinę.
Nes tokią dieną negali būti kitaip. Ir aš šiandien negaliu mintimis negrįžti į Kauną. Ir ne tik todėl, kad tai – mano gimtasis miestas, kuriame gavau ne tik puikų bendrąjį išsilavinimą, bet ir pačias tikriausias laisvės ir patriotizmo pamokas. Kaune aš subrendau kaip žmogus, Kaune suvokiau, kas yra nepriklausomybė ir koks tragiškas yra jos praradimas.
Pagaliau, Kaunas ne tik man, bet ir visai tautai – tai erdvė, kurioje visu grožiu ir visa prasme atsiskleidė 1918-aisiais atkurtoji Lietuvos Respublika. Nemeluosiu pasakydamas, kad Vasario 16-osios Aktas buvo paskelbtas Vilniuje, bet virto realybe – Kaune. Kauno Lietuvoje.
Todėl nuoširdžiai sveikinu su švente savo mylimą Kauną ir savo mylimo Vytauto Didžiojo universiteto šeimą. Nuoširdžiai sveikinu profesorių Liudą Mažylį, kuriam šiandien bus įteiktos garbės profesoriaus regalijos. Nuoširdžiai sveikinu jaunuomenę, kuri šiandien žvelgia į mus, o ateityje tęs Lietuvos kūrimo darbą.
Mielieji,
Su švente Jūsų bendruomenę ir kiekvieną iš Jūsų! Tebūnie Vasario 16-osios jubiliejus ir iš jo sklindanti šviesa moraliniu akstinu mums gyventi saugant vienybę, tautinį ir žmogiškąjį solidarumą. Iš pagarbos savo valstybės šimtmečiui. Ir vardan saugios, vieningos ir šviesios ateities. Vardan tos Lietuvos!