Kviečiame susipažinti su kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo kalba, skirta Santaros Šviesos suvažiavimo Alantoje dalyviams.
Alanta, 2014 06 20
Mieli bičiuliai, Santaros-Šviesos idėjų puoselėtojai,
Neskaičiuosiu kelintą vasarą susirenkame į minties ir laisvės suvažiavimą. Prieš daugel metų Michigano ežero pakrantė viliojo atviro žvilgsnio, jautrios širdies ir patriotiškai mąstančius lietuvius lygiai taip, kaip šiandien Alantos slėniai ir kalvos. Viliojo ne savo gamta, bet susirinkusių nusiteikimu bei viltimi pridėti savo gyvenimui prasmės, pasidalyti savo jautra ir patirtimi. Svarbiausias siekis buvo ir yra laisvėje ugdyti žmogaus gebėjimą suprasti kitą, ieškoti santaros su kitaip- bet lygiai prasmingai ir argumentuotai- galvojančiais.
Santara-Šviesa visada ieškojo kelio, kuriuo pasukę labiau vertina susikalbėjimą nei paklusnumą arba savo valios primetimą. Gal dėl to prieš daugelį metų mes sakėme, kad santarietis yra tas kuris ne kitus indoktrinuoja, bet save ugdo, disciplinuoja ir taiso. Jis ne primeta savo pažiūras, bet ginče ir visuomenės kritikos veiksmuose žiūri, kur būti naudingam. Tas ne santarietis, kuris nėra visuomenei naudingas- kalbėjo ir savo pavyzdžiu rodė mano bičiulis Vytautas Kavolis.
Daug vandens nutekėjo, pasikeitė pasaulis ir Nemuno pakrantės. Kadaise net mums patiems atrodė, kad Santara-Šviesa yra vienos – nužemintųjų generacijos- sumanymas. Kiti- varžovai ir oponentai – taip pat prikišdavo, kad buvome savimi pernelyg užimti ir dar intelektualiai arogantiški, atsainiai besielgiantys bet kokių autoritetų atžvilgiu, ironiškai žiūrintys pasenusių tautinių ritualų ir patriotinės kolektyvinės disciplinos pusėn. Šiandien Amerikos Santara-Šviesa kažkaip ir užgęso, išlikusi ištikima vienos kartos principui. Niekas nebesusirenka Tabor Farmoje, nešurmuliuoja pirmą rugsėjo savaitgalį Lemonte, Ill. Nieko netikėto ir nenumatyto.
Tačiau kartu su Lietuvos laisve nutiko tai, kas mažiausiai būtų tikėtina XX a. 7-8 dešimtmečiuose. Neformalus Santaros-Šviesos susitelkimas, paklūstantis nebent laiko patikrintoms ir nepriklausomųjų išugdytoms organizacijos be organizacijos taisyklėms, gyvuoja ir plečiasi. Tai kas labiausiai džiugina ir kelia dvasią, yra akivaizdus faktas, jog laisvos Lietuvos Santara-Šviesa yra daugiau nei vienos generacijos projektas, kuris nekuria rišlių strategijų, nesiekia galios ir valdžios, bet renkasi nepopuliarių dalykų agentūros kelią. Jis nėra susvetimėjusių ir viskuo nusivylusių kelias. Greičiau priešingai- tai kryptis verta tų inteligentiškų lietuvių, kurie prieš nieką neužmerks akių, gilinsis į viską, vardan bendro sąmoningumo ir valios keistis į gera.
Taip susiklostė, kad nesu su jumis ir esu su jumis šį Birželio 20-sios rytą Alantoje. Tačiau sveikindamas visus susirinkusius, linkiu kūrybingos nerimasties ir kilnaus optimizmo, kad fanatiškų XX amžiaus ideologijų mirtis nereiškia, kad iškilios idėjos neteko vertės. Ir dar: nebijau tarsi santarietišką, humanistinę maldą pakartoti neužmirštamus Vytauto Kavolio priesakus:
Mes užsiangažuojame švelnių rankų politikai žmogiškosios sielos atžvilgiu ir tos politikos įgyvendinimui bendruomenėje. Kaip tiktai šis noras užsitikrinti savo vidinio pasaulio prasmingumą humanistą verčia būti ir efektyviu politiku, nes kitaip jis bus sutriuškintas efektyvių politikų, kurie nėra humanistai. Pasaulyje, kurio tikrovę vis dar definuoja totalitarizmo vaiduoklis, net Hamletas turi teisę būti vien Hamletu tiktai Ofelijai.
Vaiduokliai mūsų ateities ekranuose gali keistis, bet neturėtų pasikeisti Santaros-Šviesos tradicija. Pasaulis, nepaisant globalizacijos, vis dar dalinasi į demokratijos ir laisvo žmogaus Vakarus, ir auteritetingų diktatorių Rytus. Kartais atrodo, kad mūsų-lietuvių- sieloje taip pat jaučiamas panašus pasidalijimas. Tikiu, kad pasidavimas egoizmo ir privatizmo pagundoms yra grėsmė moraliai jautriam individualizmui bei laisvo lietuvio patriotizmui. Nėra didesnių pavojų už tuos, kurie glūdi žmogiškosios sielos gelmėje. Todėl linkiu šio principo neužmiršti: kalbėkime, ginčykimės, argumentuokime, dalinkimės, dovanokime, rūpinkimės. Nes tai ir yra Santara.
__________________________________
VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus archyvas. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.