• vasario
  • 7
  • 2013
  • Valdas Adamkus ir dviračių sportas

    Valdas Adamkus ir sportas neatsiejamais gyvenimo draugais yra nuo pat mažumės. Kadenciją baigęs Prezidentas buvo geras lengvaatletis, taip pat mėgo žaisti krepšinį ir futbolą. Yra tapęs ir nugalėtoju Pavergtųjų tautų olimpiadoje, pirmos vietos atiteko bėgimo, šuolių į aukštį ir į tolį rungtyse. Dabar V. Adamkaus sportinė veikla apsiribojusi baseinu, kuriame plaukioja tris kartus per savaitę, ir važinėjimu dviračiu, kuris ypač pravartus pavasarinei saulei išlindus. Žinoma, dėl įtempto susitikimų grafiko bei dažnų išvykų, ne visada išeina rasti laiko mėgstamiems  pasivažinėjimams.

    Portalui sportas.info V. Adamkus pasakojo, kad važinėdamas dviračiu siekia stiprinti sveikata. „šeštadieniais ir sekmadieniais turiu paskaičiavęs kilometrus, kiek turiu nuvažiuoti – nuo savo kiemo vartų iki Turniškių autobuso stotelės. Iš Turniškių nereikia ir išvažiuoti, be sustojimo stengiuosi įveikti po 10 km nuotolį. Šitą atkarpą nuvažiuoju maždaug per 45 minutes, stiprinu savo sveikatą“, – sakė V. Adamkus

    Kadenciją baigęs prezidentas prisiminė ir šmaikščią istoriją, kaip kartą teko dviračiu pasivažinėti Prezidentūroje. „Tai atsitiko ne man panorėjus. Pirmos kadencijos baigimo proga atsisveikindami su manimi, apsaugininkai man padovanojo dviratį, kuriuo važinėju iki šių dienų. Tai, ko gero, buvo pirmas ir paskutinis atvejis, daugiau niekas to neleistų daryti. Visi apsaugininkai, pasipuošę juodais kostiumais su kaklaraiščiais, išsirikiavo Didžiojoje salėje ir man atvežė dviratį.”

    “Buvau paprašytas išbandyti, ar dviratis gerai važiuoja, ir salėje apvažiuoti garbės ratą. Nemanau, ar kas nors kitas pakartos tokį dalyką. Jaudulys buvo nemažas, ką gali žinoti, kaip tą dviratį seksis suvaldyti ant parketo“, – atsiminimais dalijosi V. Adamkus.

    V. Adamkaus interviu su portalo  sportas.info korespondente Maryte Marcinkevičiūte

    Kas jums yra dviratis?
    Man dviratis – puiki technikos priemonė fiziniam aktyvumui, mankštai, patvarumui lavinti. Per pastarąjį dešimtmetį reguliariai stengiausi dviratį derinti su mano mėgstamais golfu ir plaukimu. Dviračiu po darbo kartais važinėdavau visais Turniškių takeliais.

    Visiems noriu patarti naudotis dviračiu, stiprinti savo sveikatą, mindami pedalus pajusite malonumą. Buvęs premjeras Andrius Kubilius su savo komanda per atostogas dviračiais irgi leisdavosi į keliones, mindami pedalus gimto krašto takais takeliais visais požiūriais praplėsdavo savo akiratį.

    Iš visų pusių, kaip bežiūrėtum, dviratis yra vienas iš būdų lavinti ir stiprinti žmogų. Man augant nepriklausomoje Lietuvoje, buvo ir iškilesnių dviratininkų, tačiau mano prisiminimuose labiausiai išliko Lietuvos dviračių sporto meisteris Viktoras Severinas. Sportas tada nebuvo plačios apimties, žengė savo pirmuosius žingsnius.

    Besikuriančioje Lietuvoje, kurioje aš augau, dviratis buvo vos ne automobilio vertės. Kiek prisimenu, ūkiuose dirbęs jaunimas, sudarydamas sutartis su ūkininku, už beveik metus darbo ūkyje, turbūt, gaudavo po centnerį javų, plius dviratį ir dar šiek tiek pinigų.

    Kaip galvojate, ar Lietuvoje yra pakankamai dviračių takų?
    Lietuvoje reikėtų įrengti kuo daugiau dviračių takų. Be galo džiaugiuosi, kad Palangoje savivaldybės dėka yra nutiestas 14 km dviračių takas iš Palangos į Šventąją. Tokių takų reikėtų daugiau. Būtų gerai, kad naujų dviračių takų atsirastų ir didmiesčiuose, tarp jų ir Vilniuje. Didmiesčiuose takus įrengti sunkiau, didžiulis judėjimas, bet tai tikrai ne pagrindinis stabdis.

    Dviračių takai – tai kartu ir puiki susisiekimo priemonė. Esu tikras, kad šimtai ar netgi tūkstančiai žmonių naudotųsi dviračiais, žmonės jais važinėtų į darbą, nes automobiliai užkemša ne tiktai gatves, bet ir išmetamomis dujomis teršia atmosferą.

    Danijoje ir Olandijoje dviratis – tam tikra didmiesčių gyventojų kultūros išraiška, tenai dviratis ir šiandieną dominuoja.

    Būčiau laimingas, matydamas, kad nors viename Lietuvos didžiųjų miestų atirastų tikri, gerai įrengti dviračių takai, o ne tiktai asfalto kraštuose išpiltas gabaliukas kelio ir pavadintas dviračių takais. Geri dviračių takai patrauktų ne tiktai jaunimą, bet dviračiais naudotųsi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai būtų visiškai naujas prasilaužimas mūsų susisiekimo kultūroje, palengvintų miesto susisiekimą.

    Kiekvieną dieną naudojantis dviračiu kaip susisiekimo priemone, gerėtų ir žmonių sveikatingumas, stiprėtų fizinis pajėgumas, turėtume sveikesnę visuomenę. Pirmieji žingsniai ta kryptimi jau padaryti, bet tai dar nėra visuotinai priimtas masinio judėjimo posūkis ta linkme. Jeigu tam sudarysime sąlygas, Lietuvoje tikrai prigytų masiniai dviračių renginiai, kurie jau yra organizuojami.

    Jeigu Lietuvoje dviračiams sudarytume sąlygas ne vien tiktai sportiniu požiūriu, bet ir turizmo, naudojant juos kasdieniniam susisiekimui, manyčiau, kad ir šalies dviračių pramonė sudarytų daug geresnes sąlygas Lietuvos žmonėms įsigyti dviračius. Jie būtų prieinami Lietuvos žmonėms ir visais požiūriais būtų naudingesni – ir mūsų ekologijos, žmonių sveikatos, fizinės stiprybės požiūriais.

    Ar dviračiu važinėsite ir per atostogas Bahamose?
    Tikrai važinėsiu, kadangi ten puikus oras ir visos sąlygos minti dviračio pedalus. Tiktai golfą žaisti bus per karšta.

    Informacija iš: http://www.sportas.info/naujienos/15513-vadamkus_dviraciu_vazinejo_net_prezidenturoje.html

    Nuotr. Dž. G. Barysaitė