Spalio 7 d. Valdo Adamkaus Prezidentinėje bibliotekoje (S. Daukanto g. 25) vyko tarptautinė konferencija „Human Rights and Civil Liberties: Uses and Abuses“ („Žmogaus teisės ir piliečių laisvės: naudojimasis ir piktnaudžiavimas jomis“). Seminarą organizavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas drauge su Valdo Adamkaus Prezidentine biblioteka.
Konferencijoje dalyvavo žymūs Europos mokslininkai iš Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Estijos bei Lietuvos. Renginyje pranešimus skaitė tokie garsūs mokslininkai kaip Helsinkio universitetofilosofijos profesorius, Socialinės ir moralės filosofijos katedros vedėjas Timo Airaksinen, Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis, prof. Hubert Schleichert iš Konstancos universiteto(Vokietija), VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros docentas J. D. Mininger, Helsinkio universiteto prof. Heta Gylling, sociologijos profesorius Sigurd Skirbekk iš Oslo universiteto, prof. Tõnu Viik iš Talino universiteto bei Robert van Voren, „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ steigėjas ir generalinis sekretorius.
Konferencijos metu buvo gilinamasi ir į pamatines žmogaus teisių sampratos genezės problemas, pavyzdžiui, kaip jas traktavo ir pristatė T. Hobbes, arba bendrai kas gali būti laikoma žmogaus teisėmis ir iš kur ši samprata kyla skirtingose civilizacijose. Visi konferencijos dalyviai sutarė, kad žmogaus teisės, jų gynimas yra svarbūs ir nekvestionuojami principai. Tačiau tuo pat metu diskutuota ar žmogaus teisės gali būti universalizuotos. Juk žmogaus teisių samprata ir turinys buvo kuriami Europoje ir JAV, todėl vakarų civilizacijoje šios sampratos turinys yra aiškus ir suprantamas, tačiau ar galima savo turimą supratimą brukti kitoms kultūroms ir civilizacijoms? Ir pranešimų ir diskusijų metu buvo prieita išvada, kad pagarba individui ir jo teisėms yra kertinės vertybės, tačiau žmogaus teisų samprata, jų gynimo mechanizmai ir principai turi būti ne tik unifikuoti, bet ir atsižvelgti į vietos kultūrų specifiką. Tokia situacija verčia ne tik dar kartą permąstyti žmogaus teisių sampratą, bet prisiminti, kad skirtingos kultūros ir civilizacijos skirtingai traktuoja individą ir jo teises, tad konferencijos metu pagrįstai buvo klausiama ar 48-oji Žmogaus teisų redakcija yra adekvati ir tinkama XXI amžiuje, kuomet pliuralizmas ir pasaulio daugiakultūriškumas yra labiau suvokiami ir priimamai nei XIX ar net XX amžiuje. Šioje situacijoje buvo pristatytas ir diskutuotas kitas pavojus – tapti visišku kultūriniu reliatyvistu iš principo teigiant, kad viskas kas vyksta skirtingose visuomenės yra jų raidos ir tradicijų rezultatas ir bet kokią situaciją reikia priimti kaip duotybę nesistengiant nieko keisti, svarstyti alternatyvų ar ginti universaliųjų principų. Kita vertus, net ir vakarų pasaulyje, kuris save gana dažnai pristato, kaip žmogaus teisių gynėją pasitaiko ne tik šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, bet ir kasdieninės rutinos pagimdytų nesusipratimų, smukdančių žmogiškąjį orumą. Pranešimą aptarta naujųjų emigrantų situacija, kuomet jie gana sunkiai pritampa naujoje erdvėje, sudėtingai atranda naujas gyvenimo nišas ir tapatybę, kai tuo pat metu buvę saitai jau yra nutrūkinėję, tokiu būdu asmenys atsiduria ne tik sudėtingoje emocinėje situacijoje, bet jau galima kalbėti apie žmogaus teisių ir orumo pažeidimus bei kylančias problemas. Konferencijoje aptarinėti ne tik teoriniai principai, bet taip pat ir pateikta konkrečių pavyzdžių kaip žmogaus teisės yra ginamos arba pažeidžiamos. Pristatyta ne tik istorinė totalitarinių valstybių patirtis kaip pasitelkus psichiatrijos mokslą ir žinias totalitarinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos valstybės dorojosi su kitaminčiais, bet taip pat aptarta ir šiandieninė pasaulio situacija, kai diktatūriniai režimai kovai su kitaminčiais vis dar pasitelkia psichiatriją, klinikinius gydymus ir pan., bei kokį vaidmenį šiuose procesuose gali ir atlieka įvairios tarptautinės psichiatrijos asociacijos.
Paklausyti akademinės diskusijos susirinko ne tik universiteto dėstytojai ir studentai. Pranešimų klausėsi miestiečiai, Kauno miesto ir rajono mokyklų moksleiviai, Kauno Jėzuitų gimnazijos Debatų klubo nariai.
Tarptautinę konferenciją finansavo VšĮ „Atvira visuomenė ir jos draugai“, kurios pagrindinis tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, populiarinti liberalizmo idėjas, skatinti pilietinės visuomenės plėtrą, gilinti Lietuvos demokratijos tradicijas visoje Lietuvos Respublikoje, skatinti pilietiškumą bei siekti didesnio privataus sektoriaus dalyvavimo valstybės administravime.