• gegužės
  • 24
  • 2014
  • V. Adamkus: “Stebiu šiuos debatus ir džiaugiuosiu – tai žingsnis stiprinant Lietuvoje demokratiją.”

    Publikuojame Prezidento Valdo Adamkaus interviu dienraščiui “Lietuvos rytas”, kuriame kadenciją baigęs šalies vadovas komentuoja rinkimus ir kandidatų kovą prieš antrąjį Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų turą. 

    – Pasitvirtino jūsų prognozės, kad šįkart renkant prezidentą prireiks antro rinkimų turo. Ar aštresnė ir ilgiau trunkanti kova dėl šalies vadovo posto naudinga Lietuvos politiniam gyvenimui?

    – Pirmiausia dabar rinkėjai galės pasirinkti vieną iš dviejų stipriausių kandidatų, kurie tęsia debatus jau dviese ir gali daug aiškiau išsakyti savo poziciją, išdėstyti politinę programą. Tai kelia Lietuvos politinės kultūros lygį.

    Kai pirmame rinkimų ture kalbėdavo net 7 kandidatai, tikra diskusija nevykdavo – jie dažniausiai vienas po kito tik išdėstydavo savo partijos programos nuostatas, nuolat kartodavosi.

    Matome, kad dabar visiškai kitaip vyksta debatai. Tai jau tikra diskusija. Du kandidatai iš tiesų pristato savo politines vizijas, idealus, pažiūras, galima palyginti jų mintis ir apsispręsti, kuris, tapęs prezidentu, geriau eis šias pareigas. Stebiu šiuos debatus ir džiaugiuosiu – tai žingsnis stiprinant Lietuvoje demokratiją.

    Diskutuoja kandidatai, kurie abu yra ekonomikos specialistai, abu ėję finansų ministro pareigas. Klausantis jų debatų vidaus politikos klausimais, jautėsi, kad jie diskutuoja ne paviršutiniškai, abu turi politinės patirties, išmano ekonomikos reikalus.

    Nesiimu spręsti, kuris kandidatas kalba labiau įtikinamai. Tai spręs kiekvienas rinkėjas, bet dabar kandidatų politinis portretas bus aiškesnis ir nereikės vadovautis principu „myliu – nemyliu“. Debatai parodė, kokios politikos galima tikėtis iš kandidatų.

    – Kandidatų debatai tebesitęsia. Ar tai dar turės įtakos rinkimų rezultatams?

    – Dauguma žmonių turbūt jau apsisprendę. Bet aš nekantriai laukiu debatų užsienio politikos klausimais. Jie turėtų atskleisti, kuris kandidatas labiau pasirengęs atstovauti Lietuvą pasaulyje, o būtent užsienio politika ir turėtų būti svarbiausia prezidento atsakomybė. Tai numato Konstitucija.

    Bent daliai rinkėjų tai padės apsispręsti, kuriam kandidatui skirti savo balsą.

    Žvelgiant į praėjusių penkerių metų Lietuvos užsienio politiką, ne visuomet būdavo aiški jos kryptis, buvo daug svyravimo, prieštaringų žingsnių. Tiesa, pastaruoju metu, kai Rusijos agresyvumas ėmė kelti vis didesnį pavojų, mūsų šalis laikosi jau tvirtesnių pozicijų.

    Svarbu, kad dabar kandidatai į prezidentus aiškiai deklaruotų savo vakarietišką laikyseną, pasisakytų už tolesnį transatlantinių Europos Sąjungos ir JAV ryšių stiprinimą.

    – Ar teisūs politologai, teigiantys, kad antrame ture kandidatų galimybės susilygina?

    – Neabejotinai kova prasideda iš naujo. Debatai vidaus politikos klausimais parodė, kad skiriasi kandidatų pažiūros, bendravimo stilius, bet jie abu – kompetetingi ir pajėgūs eiti prezidento pareigas. Manau, tai jau iš dalies sulygino jų galimybes.

    Žinoma, kyla klausimas, kokiu mastu Lietuvos žmonės pasirengę vertinti kandidatus ne pagal išankstines nuostatas, o atsižvelgti į tai, ką ir kaip jie kalba. Vis dėlto gerai debatuose pasirodančio Z.Balčyčio atsilikimas antrame rinkimų ture smarkiai sumažės, todėl negalima sakyti, kad nugalėtojas jau aiškus.

    Suprantama, įtakos turės ir pasitraukisių iš kovos kandidatų pozicija. Tačiau Z.Balčyčiui dar svarbiau, kad socialdemokratai sutelktų savus rėmėjus. Nustebino net kai kurių šios partijos narių samprotavimai, kad jie dar abejoja, ar balsuos už socialdemokratų kandidatą. Čia jau praverstų ir partinė disciplina.

    – Kaip Europos Parlamento (EP) rinkimams atsilieps tai, kad kartu bus renkamas ir prezidentas?

    – Be abejo, prezidento rinkimai daug labiau domina žmones ir jie balsuoja gerokai aktyviau nei rinkdami EP narius. Atėję į rinkimų apylinkes pareikšti savo valios, kas artimiausius penkerius metus turi būti šalies vadovas, rinkėjai gausiau pasisakys ir kokių partijų atstovus reikia deleguoti į EP.

    Tačiau prezidento rinkimai neturės didesnės tiesioginės įtakos partijų rezultatams per EP rinkimus, nes žmonės eis rinkti šalies vadovo. Kartu jie balsuos ir už europarlamentarus, bet šio apsisprendimo nelems simpatijos ar antipatijos kandidatams į prezidento postą.

    Parengta pagal internetinio portalo lrytas.lt informaciją