• spalio
  • 10
  • 2013
  • V. Adamkaus pranešimas ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komiteto kasmetiniame susitikime

    Kviečiame susipažinti su Prezidento Valdo Adamkaus pranešimu, pasakytu ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komiteto kasmetiniame susitikime, kuris vyko 2013 spalio 10 dieną, Kempinski viešbutyje, Vilniuje.

    Priminsime, kad ES Aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komitetas yra pagrindinė AAI ir Europos Audito rūmų bendradarbiavimo struktūra. Šių metų renginys vyksta Vilniuje, nes Lietuva šiais metais pirmininkauja komitetui. Susitikimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių.

    Prezidento Valdo Adamkaus kalba

    Gerbiami renginio dalyviai,

    Brangūs svečiai,

    Ponios ir ponai,

    Dvidešimtojo amžiaus pabaiga ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžia įeis į žmonijos istoriją kaip itin audringas ir permainingas laikotarpis, per kurį įvyko esminių ekonominio gyvenimo pokyčių.  Žvelgdami į krizės, bankų griūties retrospektyvą, keliame sau klausimą, kas gali apsaugoti mus nuo įvairaus mąsto manipuliacijų, apgaulių, finansinės atskaitomybės klastojimų.

    Europos Komisija dar 2010 metais yra nurodžiusi, kad auditas kartu su priežiūra ir įmonių valdymu turėtų būti esminis finansinio stabilumo veiksnys, nes juo patvirtinamas visų įmonių finansinės būklės teisingumas. Šiuo patvirtinimu turėtų būti sumažinama duomenų iškraipymo rizika ir taip mažinamos bankroto išlaidos, kurias kitu atveju patirtų įmonės, suinteresuotosios šalys bei plačioji į visuomenė. Griežtas auditas labai svarbus siekiant atkurti rinkos pasitikėjimą – jis padeda apsaugoti investuotojus ir mažina sąnaudas.

    Tai žinant, auditoriams tenka svarbus vaidmuo – įstatymais jiems pavedama vykdyti teisės aktų nustatytą auditą. Vykdydami šį pavedimą jie atlieka visuomeninį vaidmenį pateikdami objektyvią nuomonę apie audituojamų subjektų finansinių ataskaitų tikrumą ir teisingumą. Todėl auditorių nepriklausomumas ir kompetencija yra ir turi būti audito aplinkos pagrindas.

    Šiuolaikinis gyvenimas kelia didelius iššūkius kiekvienam iš mūsų. Neabejotina, kad norint pasiekti tikslus efektyviausiu būdu, yra svarbu mokėti tinkamai suprasti ir panaudoti audito teikiamus vertinimus ir pasiūlymus.

    Europos Komisijos Pirmininkas José Manuel Barroso, pristatydamas „Europa 2020“, ateinančio dešimtmečio ES ekonomikos augimo strategiją, teigė:

    In a changing world, we want the EU to become a smart, sustainable and inclusive economy. These three mutually reinforcing priorities should help the EU and the Member States deliver high levels of employment, productivity and social cohesion.

    Concretely, the Union has set five ambitious objectives – on employment, innovation, education, social inclusion and climate/energy – to be reached by 2020. Each Member State has adopted its own national targets in each of these areas. Concrete actions at EU and national levels underpin the strategy.

    Ambicingiems tikslams pasiekti turime gebėti planuoti tuos išteklius, kuriuos šiandien turime. Ir štai čia svarbų vaidmenį vaidina Europos Audito Rūmai ir nacionalinės audito institucijos.

    Europos Audito Rūmų darbo rezultatus naudoja Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, taip pat ir valstybės narės.

    Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo už Europos Sąjungos biudžeto įvykdymą yra atsakinga Europos Komisija. Dalis biudžeto (žemės ūkio, kaimo plėtros, regioninės ir socialinės politikos ir žuvininkystės programos, kurios sudaro apie 80 proc. Sąjungos biudžeto) yra valdomos kartu su valstybėmis narėmis – jos bendradarbiauja su Komisija diegdamos priežiūros ir kontrolės sistemas. Taigi, net tik Rūmų auditoriams, tačiau ir nacionalinės audito institucijoms tenka prievolė vertinti Europos Sąjungos biudžeto lėšas, skirtas šaliai.

    Nacionalinės audito institucijos, būdamos atskaitingos parlamentams, turi gražias misijas padėti naudoti nacionalinius išteklius išmintingai (angl. wisely), t.y. padėti valstybei iškeltus tikslus pasiekti patikimai (angl. sound) valdant viešuosius finansus.

    Džiaugiuosi, kad jau daug metų Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, aukščiausioji (angl. supreme) audito institucija yra lygiavertė partnerė tarp kitų šalių institucijų.

    Ji ne tik prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, bet ir sėkmingai vykdo jai pavestą Europos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentais nustatytą audito institucijos (angl. Audit Authority) funkciją. Jai dalyvaujant sėkmingai įvertinta ir uždaryta 2004 – 2006 metų  ES struktūrinių fondų teikta parama, vykdoma 2007 – 2013 metų ES struktūrinės paramos kontrolės funkcija.

    Neveltui Portugalijos audito rūmų pirmininkas Guilherme’as d’Oliveira Martinsas, paskelbdamas apie mūsų šalies pirmininkavimą 2013 m., ir įteikdamas valstybės kontrolierei Giedrei Švedienei pirmininkavimo komitetui simbolį – paauksuotą lazdelę, parodė aukščiausiųjų audito institucijų pasitikėjimą Lietuvos institucijos veikla ir kompetencija.

    Matau didelę šio gražaus ir ilgamečio bendradarbiavimo tarp aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų prasmę – ar gali būti geresnis kelias tobuliems rezultatams pasiekti.

    Tikiu, kad šio seminaro metu ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų vadovai ir Europos Audito Rūmai ras geriausius sprendimus, kaip tobulinti valstybinio sektoriaus atskaitingumą, įgyvendinti nacionalinėms audito institucijoms keliamus uždavinius.

    Linkiu sėkmingo darbo

    Valdas Adamkus