Prezidentinė biblioteka pradėjo skleistis savąja pilnatve

adamkus aleksandravicius

Rugpjūčio 3 d. viešojoje įstaigoje „Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus” įvykęs Rimo Čiurlionio tapybos darbų parodos „Ten pat gyvenam, ten pat sugrįžtam” atidarymas ir vieša diskusija „Ką reiškia būti šiandienos lietuviu?” tapo oficialiu Prezidentinės bibliotekas pristatymu.
„Apie Prezidentinę biblioteką daug yra kalbėta. Daug išvadų padaryta: jos reikia, ar jos nereikia. Lietuvos valstybėje ši įstaiga yra institucinė naujovė. Šiandienos įvykis atskleidžia jos paskirties aspektą. Biblioteka-muziejus turi muziejinį archyvinį atspalvį: čia kaupiama medžiaga yra būtina ateities studentams, istorikams, politikams. Bet ši biblioteka turi būti gyva šia diena. Norėčiau, kad ji pulsuotų pasiekimais, kūrybos atskleidimu. Sveikintina, kad šioje valstybėje daroma tai, ko iki šiol nebūta turint labai aiškią nuovoką”, – teigė Prezidentas Valdas Adamkus.

Anot diskusijos moderatoriaus prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, šios parodos atidarymas ir diskusijos rengimas tapo ženklu, rodančiu šios įstaigos kryptį: „Nėra vieno žodžio, kuriuo būtų galima apibūdinti, kas yra Prezidentinė biblioteka. Tai – labai specifinė, Lietuvoje nebūta įstaiga. Žvelgiant į ateitį, įsivaizduoju, kad čia turėsime unikalių dokumentų, apdovanojimų ekspoziciją. Šios parodos atidarymas rodo, kad biblioteka turės ir paveikslų galerijos elementų”, – teigė prof. E. Aleksandravičius.

Anot bibliotekos iniciatorių, visa, kas bus kaupiama bibliotekoje ir tai, kokie visapusiški renginiai vyks šiose erdvėse leis atkoduoti įvairiausius istorinius, kultūrinius klodus. Prof. E. Aleksandravičiaus teigimu, kilniausias šios bibliotekos uždavinys – įrašyti idėjas, kurios gali vesti tolyn bendro gėrio link.

Simboliška veiklos pradžia

Kaune įsikūrusi Valdo Adamkaus Prezidentinė biblioteka, kurios steigėjai yra Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas, siekia tapti kultūros, meno ir mokslo centru, kurioje didžiausias dėmesys bus teikiamas pasaulio lietuvybės ir Lietuvos politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo XX–XXI a. sandūroje, tyrinėjimams.

„Simboliška, kad Prezidentinės bibliotekos veikla prasideda R. Čiurlionio darbų paroda. Augęs ir mokęsis Kaune, vėliau savo kūrybos dirbtuves perkėlęs į Čikagą, jis yra puikus lietuvio pasaulyje pavyzdys. Neabejotinai svarbios yra diskusijos apie gyvenimo būdą lietuvių, kurie patys kuria šiandieninio pasaulio ir gyvenimo formas, o nėra vien vartotojai. Taip pat labai simboliška, kad Valdo Adamkaus Prezidentinėje bibliotekoje bursis meną mylintys žmonės – V. Adamkus visada buvo žinomas meno gerbėjas ir mecenatas”, – teigia V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas Arūnas Antanaitis.

Prie metafizinės tėvynės artina kūryba

Rimo Čiurlionio parodos „Ten pat gyvenam, ten pat sugrįžtam” atidarymo ceremonija vyko diskutuojant ne tik apie eksponatus, jos autorių, bet ir apie tapatybės klausimus bandant atsakyti, ką reiškia būti šiandienos lietuviu.

„R. Čiurlionio pasirinktas parodos pavadinimas – metafora, kuri leidžia padiskutuoti, ką reiškia lietuvių pasaulio kūrybinis gyvenimas. – teigė prof. E. Aleksandravičius – „Ten pat gyvenam, ten pat sugrįžtam” yra tarsi atliepimas esamos situacijos. Nors esame išsibarstę po visą pasaulį, esame viena. Metafizinės tėvynės jausmas yra svarbiausias”.

Anot ekspozicijos autoriaus, vykdamas į Jungtines Amerikos Valstijas jis nejautęs esantis išeivis. „Save galėčiau vadinti ne išeiviu, ne ateiviu, o praeiviu. Ši paroda kalba apie dvasinį tėvynės ilgesį. Vienas iš būdų priartėti prie metafizinės tėvynės yra kūrybinė praktika”, – teigė parodos autorius Rimas Čiurlionis.

Kūrybą gimdo gilūs apmąstymai

Prakalbus apie R. Čiurlionio kūrinius, menotyrininkė prof. Rasutė Žukienė juos pavadino be pigių efektų, be patoso, labai sukaupta ir asmeniška kūryba. „Parodoje matau ne tik biografinį persikėlimo, bet ir dvasinį aspektą. R. Čiurlionio kūryba gimsta iš metafizinių, tikėjimo, žmogaus minties žingsnelių apmąstymų. Kiekvienas darbas rodo tarsi du žmogaus mąstymo polius: racionalųjį ir lyriškumą, emocionalumą. Tapybos paviršius, faktūros yra prakalbinamos, gyvos. Įbrėžimai, koliažiniai elementai rodo tai, apie ką žmogus mąsto”, – teigė prof. R. Žukienė. Anot menotyrininkės, R. Čiurlionis yra labai įdomus menininko tapatybės pavyzdys. „Jei menininkas išsikelia, likusiems yra skausminga. Išsikeliančiam yra skausminga, nes jis turi kažką nutraukti, o vėl sumegzti yra sunku. R. Čiurlionio, kaip menininko, tapatybė nėra lokali. Jo tapatybė yra išsklidusi. Noras pakvėpuoti gimtuoju oru, atvežimu savo darbų rodo, kad ši vieta jam yra svarbi”, – teigė prof. R. Žukienė.

R. Čiurlionio darbai dažniau eksponuojami JAV galerijose, puošia interjerus privačiose kolekcijose tiek šiapus, tiek anapus Atlanto. Originalūs, kruopštūs, preciziško estetizmo paveikslai traukia akį akivaizdžiu profesionalumu, intriguoja kontrastais, kur susipina gilus geometrinis piešinys bei tapybiškai lyriškas simbolizmas, išryškintas individualia technika. Pasak menotyrininkės prof. R. Žukienės, R. Čiurlionis meistriškai valdo tapybinę plokštumą, kūryboje jam pavyksta įtaigiai sluoksniuoti savo patyrimus, apmąstymus, nuotaikas.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio ( j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą ir Kristijono Jakubsono (k.jakubsonas@vkt.vdu.lt) filmuotos diskusijos įrašą.

Straipsnio autorė Indrė Sekevičienė, i.sekeviciene@vkt.vdu.lt