• gegužės
  • 18
  • 2013
  • Lietuvos Vyčių organizacijos šimtmečio paminėjimas

    2013 gegužės 17 d. VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus surengė seminarą, Lietuvos vyčių organizacijos šimtmečiui paminėti. Tai buvo jau antrasis renginys skirtas Lietuvos vyčių jubiliejui – kovo 12 d. įvyko diskusija su prof. John Chernosky, kuris yra minėtos organizacijos narys.

    Gegužės 17 d. seminaras prasidėjo prof. Egidijaus Aleksandravičiaus pranešimu. Profesorius kėlė diskusinį klausimą, kodėl vyčių jubiliejui skiriamas toks mažas dėmesys pačioje Lietuvoje. „Kodėl vyčių šimtmetis Lietuvoje pasitinkamas tyla? Užmaršties kultūra yra mokslinė ir emocinė tema.“ – kalbėjo profesorius pranešimo metu. E.Aleksandravičius pastebėjo, kad „…tai vienintelė 100 metų turinti ir gyvuojanti organizacija. Kitos ilgametės tradicijos Lietuvoje sujungtos fiktyviai – pavyzdžiui „Lietuvos tūkstantmetis“ į vieną testinį pasakojimą jungia labai skirtingus epizodus, taip dirbtinai Lietuvoje jungiamos universitetų, alaus daryklų istorijos. Tačiau vyčių šimtmetis – niekaip nedirbtinas faktas“. Lietuviškų įstaigų nenorą domėtis vyčiais E.Aleksandravičius aiškino „perdėtu etnolingvistinio tapatumo monopoliu.“ Vyčiai nekalba lietuviškai, todėl neverti dėmesio – ironizavo istorikas. „Kita priežastis – lietuviams Lietuvoje organizacinis faktas, draugijų gyvenimas nieko nereiškia, todėl nevertingas, o kaip minėsi jubiliejų, jei tai nevertinga ir nesvarbu“ – priežastis aiškino E.Aleksandravičius.

    Norintys išsamiau susipažinti su pranešimu, siūlome ieškoti E.Aleksandravičiaus komentaro žurnale IQ The Economist, ar šio žurnalo internetinėje svetainėje www.iq.lt, nes profesorius pažadėjo publikuoti pranešimo pagrindu paruoštą tekstą.

    Kitas seminaro pranešėjas – žurnalistas ir VDU dėstytojas, dr. Mykolas Drunga, daugiausiai kalbėjęs apie vyčių tapatybę, politinę veiklą ir skirtumus nuo kitų išeivijos organizacijų. „Vyčiai buvo ne intelektualai, o amatininkai ir darbininkai. Bet jiems buvo svarbus lietuviškumas, nes jie – lietuviai, o ne paliokai “ – pasakojo M. Drunga. Žurnalistas priminė, kad vyčiai buvo aktyvūs politinėje veikloje – amžiaus pradžioje organizacija siekė pagelbėti Lietuvai atkurti nepriklausomybę, įgauti ekonominį pajėgumą.

    Sociologė Ingrida Celešiūtė palygino du skirtingus fenomenus – Vyčius ir Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios (toliau LTKB) parapiją, esančią Scrantone. Vienintelis jų panašumas – ir vieni ir kiti švenčia veiklos šimtmetį. I. Celešiūtė pastebėjo, kad vyčiai yra aktyvūs, jų organizacija didelė ir gausi, jiems svarbi nario lietuvybė, o LTKB parapija savo lietuviškumą praradusi, veikia labiau kaip nedidelė parapija, kviečianti į savo veiklą visus norinčius, net ir tuos, kurie neturi jokių lietuviškų šaknų.

    Seminare taip pat buvo parodytas vaizdo įrašas iš Binghamton kupos susirinkimo. Video medžiagoje atsiskleidė šiandieninės organizacijos realijos, pagrindiniai keliami klausimai, ritualai.

    Po seminaro jo dalyviai aptarė Draugijos pasaulio lietuviams pažintisteigimo gaires. Draugija siekia suburti įmanomai daugiau profesionalų, tyrinėjančių ar besidominčių lietuvių diasporos problematika.

    Seminaro programa:

    Egidijus Aleksandravičius. Pasaulio lietuvijos riteriai: trijų generacijų palikimas

    Mykolas Drunga. Lietuvos Vyčių reikšmė išeivijos organizacijų kaleidoskope

    Ingrida Celešiūtė. Šimtamečių bendruomenių lietuviškas identitetas: Lietuvos Vyčiai ir Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia

    Vyčių kasdienybė šiandien: vaizdo medžiaga iš Endicott (NY, JAV) vyčių kuopos susirinkimo. Komentavo Arūnas Antanaitis.

    Nuotraukų autorius Jonas Petronis