• birželio
  • 19
  • 2018
  • Seminaras apie holokausto metu paslėptus vaikus

    Birželio 25-27 dienomis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyks seminaras „Paslėpti vaikai Holokausto metu – transnacionalinio fenomeno istoriniai svarstymai“. Seminaro atidarymo pradžia 10 val. Renginys vyks anglų kalba.

    Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo persekiojami ir naikinami žydų tautybės žmonės, žydų vaikai daugumoje Europos šalių buvo priversti slėptis laikinose buveinėse, tokiose kaip namų palėpės, katalikų vienuolynai ar gyventi su jiems nepažįstamomis ir svetimomis krikščionių šeimomis. Jie ne tik gyveno gyvybei pavojingomis sąlygomis, bet ir turėjo išgyventi juos persekiojantį nuolatinį baimės jausmą būti surastiems. Tačiau jie ne tik turėjo baimintis nuolatinio nacių persekiojimo, bet kai kuriais atvejais, jiems teko išgyventi tiek fizinį, tiek ir seksualinį smurtą ir iš pačių jų „gelbėtojų“ pusės. Pokario metais, šie vaikai, bekurdami savo naują gyvenimą, susidūrė su dviguba praeities trauma. Pirma, po karo jie nebegalėjo prisiminti savo tikrųjų tėvų, kadangi dauguma vaikų buvo paslėpti dar būdami kūdikiais, tuo metu kitų vaikų artimieji buvo nužudyti nacių ir jų pagalbininkų. Tuo metu tie vaikai, kurie pasibaigus karui sugrįžo į savo gimtuosius namus pas savo tėvus, senelius, ar brolius ir seseris, turėjo taip pat išgyventi sudėtingą prisitaikymo procesą prie savo pasikeitusių ir karo sutraumuotų artimųjų. Antra, paslėptieji vaikai karo metu ne tik turėjo gyventi atskirti nuo jiems artimiausių žmonių, bet jie taip pat turėjo pakeisti savo tapatybę ir kai kuriais atvejais net buvo priversti pamiršti savo gimtąją kalbą.

    Pokario metais daugumoje šalių šių vaikų karo išgyvenimai bei jų sudėtingas likimas buvo labai retai teprisimenami ar net visai užmiršti. Tik keli išgyvenusieji parašė savo atsiminimus, kur aprašė praeities pavojus ir skaudžias patirtis karo metu. Labai dažnai tai būdavo literatūriškai aprašyti išgyvenimai. Didžiausi pokyčiai atminties lauke įvyko tik tuomet, kai buvę paslėptieji vaikai sulaukė vyresnio amžiaus ir pradėjo daugiau bei atviriau kalbėti apie savo patirtus išgyvenimus. 1980-aisiais ir 1990-aisiais buvo išleista nemažai biografinių bei autobiografinių veikalų šia tema. 1991-aisiais metais Niujorke buvo įsteigtas „Paslėptų vaikų fondas“, o tais pačiais metais Lenkijoje įsisteigė organizacija skirta išskirtinai vaikams išgyvenusiems Holokaustą. Šių institucijų sukūrimas turėjo didžiulę įtaką paslėptųjų vaikų atminimo įamžinimui ir jų išgyventų istorijų sklaidai.

    Ši renginio vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, kadangi Kaune ir jo apylinkėse karo metu buvo išgelbėta labai daug vaikų. Sovietmečiu Lietuvoje taip pat pasirodė kaunietės Sofijos Binkienės, kuri kartu su savo šeima karo metu gelbėjo ir slėpė žydų vaikus, atsiminimų knyga pavadinimu „Ir be ginklo kariai“. Šioje knygoje taip pat buvo spausdinami išgelbėtų vaikų bei jų gelbėtojų prisiminimai. Šio seminaro tikslas yra iš naujo prisiminti paslėptųjų vaikų istorijas, išgyventas karo metu skirtingose šalyse, bei aptarti, kokį poveikį ši skausminga slapstymosi patirtis padarė jų tolimesniam gyvenimui.

    Seminarą organizuoja Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje bei jo padalinys Vilniuje. Organizaciniai partneriai yra Valdaus Adamkaus prezidentinė biblioteka bei Tarptautinis litvakų fotografijos centras.

    Daugiau informacijos

    malinauskaite@dhi.lt

    http://www.dhi.waw.pl/